sesė

sẽsė sf. (2) BŽ511, sesė̃ (4) Ds, Zt; L žr. sesuo: 1. J Sẽsė buvo darželin, sẽsė skynė rūtelę DrskD7. Aš turiu sẽsių pulkelį, jom paliksiu tą darželį (d.) Šmn. Seselė, sesytė, sesytėlė, sesutė Sut. Sesužė, sesužėlė, sesužytė, seselė, sesytė, sesytėlė, sesutė, sesutėlė N. Sesẽlė, sesýtė, sesùžė, sesìkė, sesytùžė K. Sesẽlė, seserė̃lė, sesýtė, sesìkė, sesùžė, sesytùžė, sesùtė Rtr. Tas yr sẽsės vainikelis, ant galvelės nešiotasis (d.) Slnt. Į tą laivelį sėda dvi sesì (d.) Prk. Nueik, dukrele, sesių pulkelin (d.) Ktv. Svainiu pasakysiu, svainis sesiulei, sesė mano vargeliu nusiverkia NS21. Verkė martelė gale kojelių, sesė gale galvelių LB91. Tėvo sesýtę par mum par ciocę šaukia Cs. Ma sesùtė Vilniuje, ale pamirė Grv. Reikia dovanot sesùtėmu, broliamu LKKIX194(Dv). Kelk, sẽsut, jau ginsim namo LB234. Ketrios sesẽlės buvom ir du broliai Kz. Mano sesùlė da te buvo Nmč. Mano sesìkės mažos mirė Rsn. Važiavo sesýtės aplankytie Dglš. Dainuoja ten jaunos sesulės, Dainavos šalies skaisčios mergelės V.Krėv. Ot gerai, kad atvažiavai, sesule Mrs. Davė tėvelis itomu sesùlėmu LKT357(Dv). Tik turiu sesùlę kai girioj gegulę (d.) Btrm. Sustiko našlelė savo sesulę Lz. Už keliolikos dienų Pipiris su sesukè jau buvo namie Lp. Sẽsike, šiandie mamą mačiau [i](atėjusi teta pasirodė kaip mirusi motina) Šln. Lįsk, sesaite, laukan, kaip jau bus, teip BsPII89. Oi sese sese, sesaite mano! nepulk į vargus, jauna būdama J.Jabl. Oi sese sese, sesele muno, taisyk mun patalelį D20. Ei sẽsė, sẽsė, sesytùžė, ko graudžiai verki pas močiutę? JV864. Nėr ma[no] seselės kaselių pint LTR(Grv). Ko tu verki, sesẽle, ko tu verki, jaunoja? (d.) Šmn. Dvi seseli šieną grėbė KlpD72. Ir atejo trins seselės vandenelį semti StnD7. Ir nuvyto mūs sesytės rūtų vainikelis (d.) Dglš. Oi, eisam eisam mes trys sesyti ant aukšto kalno brolyčio laukti (d.) Rmč. Ką mislinai, sesytėle, pas rūtų darželį? LTR(Trak). Kaip mes buvom trys sesytẽlės, terpu mūs trijų vienas brolelis (d.) Aps. Mes dvi sesytėlių kai dvi serbentėlių NS40. Kad aš turėjau dvi sesyteles, abidvi audėjaites RD184. Kaigi mūsų sesyčiukė an šliūbo važiavo, puolė po močiutės kojų, žemelę bučiavo (d.) Dkšt. Tai niekur nėra tokios sesytės, kaip mano sesyčiutė LTR(Rš). Dėkui, dėkui, sesutė̃le, kad nupynei vainikėlį (d.) Lel. Pjoviau rugelius su brolužėliais, namo parėjau su sesutėlėm LTR(Ūd). Abi sesutė̃li labai meili JD2. Verkia sesiutėlės jaunųjų brolelių A.Strazd. Mūsų sesutytės darbininkės būta: vėlai atsigulta, anksti atsikelta (d.) Šmn. Dėkui sesutytei, kad nupynei vainikėlį (d.) Šmn. Pažins tave sesiutytės, kad brolio žirgelis LTR(PnmR). Gerai padarei, sesužėle KlvD7. Gerai padarei, sesužyte, kad tu nelaikei bėrus žirgus KlvD8. Dvi sesiùlės svirne siuvė, besiūdamos susdūmojo (d.) Sb. Mes dvi sesiuliu, mes dvi jaunuju AruP72(Rk). Oi daugel, daugel mūsų sesiùlių, ne visos vainikuotos (d.) Kp. Žydėk, žydėk, sesùle, kai darže lelijėlė (d.) Plm. Ką darysi, sesulaite, apleidus darželį? LTR(Ldvn). Pravėrė sesáitė stiklinį langelį JD1256. Oi parein, parein mūsų sesaitė, aušrelei auštant, saulelei tekant D45. Sesiùkė jaunoji, kur šiąnakt nakvojai? JV656. | prk.: Dainelė seselė – ji ir dangų prablaivina, ir varguose ramina LTR(Šl). Bangos sesutės veidą bučiuoja, plaukus nusagstę man gintarais S.Nėr. Žalios eglės sẽsės lentos, juodos žemės vieta šventa LKKIII84(Sk). ^ Dvi sesutės saulę mato, bet viena kitos nemato (akys) Mrk. Dvi sesùtės per tvorą nesueina Slm. Atbėga sesytės užrietę nosytes (rogės) Pn. Dvi seselės lenktynių eina (rogių pavažos) Rk, Mrk. Tėvo skrynia nepakeliama, brolio žirgas neužturiamas, sẽsės kasos nesupinamos (krosnis, dūmai ir liepsna) Grž. Septynios sesutės vienoj lovoj guli (savaitė) Pnd. Dvi sesiùlės stovi, ė trečia bėginėja (stakta ir durys) Ds. Dvi sesùtės neteka, trečia pieva neželia (stakta ir asla) Dv. Keturios sesutės po vienu kepelušaičiu (stalo kojos) Dbč. Keturios sesutės vienon duobelėn ašaras lieja (karvę melžia) LTsV510(Vlk). Keturios seselės į vieną duobę myžia B. Dvi seselės sudūrę galveles bados (suolai pasienyje) Ad. 2. Ir tu tokia, sesel! Nebus manęs, tarnausi tu ugnelei! Vd. Sese, duoki man stukelį pyrago Prl(Tovė). | Aš, – tarė [gandras lapei], – tau, sesẽl, už garbę daug dėkavoju K.Donel. Naminė bitė ir prašanti laukinę: – Atlėk, sesait, pas mane apsilankyt Sln.